Kategorija: Patarimai

Naujas kompiuteris po metų ar dviejų dažnai pradeda lėtėti. Dažniausiai tai nėra aparatinės įrangos gedimas – priežastis paprastesnė ir ją galima ištaisyti be specialisto.

1. Perpildytas diskas

Kai diske lieka mažiau nei 10–15 % laisvos vietos, sistema pradeda lėtėti. Ištrinkite nenaudojamas programas, išvalykite atsisiuntimų aplanką ir perkelkite didelius failus (nuotraukas, vaizdo įrašus) į išorinę laikmeną arba debesį.

2. Per daug programų paleisties metu

Windows: atidarykite Task Manager → Startup ir išjunkite programas, kurių nereikia iš karto po paleidimo. Kuo mažiau programų paleisties sąraše – tuo greičiau kompiuteris bus paruoštas darbui.

3. HDD vietoj SSD

Jei kompiuteryje vis dar sukasi mechaninis diskas (HDD), jo pakeitimas į SSD yra didžiausias greičio šuolis, kokį galima pasiekti. Sistemos paleidimas pagreitėja 3–5 kartus, programos atsidaro akimirksniu. Tai viena geriausių investicijų į seną kompiuterį.

4. Nepakanka RAM

Jei kompiuteris lėtėja atidarius kelias naršyklės skiltis ir programas – gali trūkti operatyviosios atminties. 8 GB yra šiandienos minimumas, 16 GB – patogi norma. Patikrinkite: Task Manager → Performance → Memory. Jei naudojama >85 %, verta pridėti.

5. Virusai ir nepageidaujamos programos

Kartais lėtumą sukelia fone veikiančios nepageidaujamos programos. Atlikite pilną sistemos patikrą su Windows Defender arba Malwarebytes (nemokama versija). Pašalinkite programas, kurių nepažįstate.

6. Senas kompiuteris – kada laikas keisti

Jei kompiuteriui daugiau nei 6–7 metai, o SSD ir RAM pridėjimas nepadeda – tikriausiai laikas naujam. Šiuolaikiniai procesoriai yra efektyvesni ir greičiau atlieka kasdienius darbus net žemesnėje kainų kategorijoje. Atsakykite į kelis klausimus – parinksime pagal jūsų poreikius.

Nebūtina būti IT specialistu, kad apsaugotumėte savo kompiuterį. Didžioji dalis grėsmių nutinka dėl kelių pasikartojančių klaidų, kurias lengva ištaisyti.

1. Atnaujinimai – svarbiausia apsauga

Operacinės sistemos ir programų atnaujinimai dažniausiai taiso saugumo spragas, ne tik prideda funkcijų. Įjunkite automatinius atnaujinimus ir neatidėliokite jų. Tai vienas efektyviausių dalykų, ką galite padaryti.

2. Slaptažodžių tvarkyklė

Naudoti tą patį slaptažodį keliose svetainėse – didžiausia klaida. Slaptažodžių tvarkyklė (Bitwarden, 1Password, KeePass) generuoja ir saugo unikalius slaptažodžius. Jums reikia atsiminti tik vieną pagrindinį slaptažodį.

3. Dviejų veiksnių autentifikacija (2FA)

Kur tik galima, įjunkite 2FA. Net jei slaptažodis nutekės, be antrojo patvirtinimo (kodas telefone, fizinis raktas) prisijungti nepavyks. El. paštas ir bankai – privalomai.

4. Atsarginės kopijos

Viena kopija kompiuteryje, viena debesyje arba išoriniame diske. Automatinės atsarginės kopijos (Windows Backup, Time Machine) veikia fone ir netrukdo darbui. Kopijų reikia ne tada, kai viskas gerai – o tada, kai diskas sugenda ar duomenis užšifruoja virusas.

5. Atsargumas su priedais ir nuorodomis

Neatidarykite priedų iš nežinomų siuntėjų. Prieš spausdami nuorodą laiške, užveskite pelę ir pažiūrėkite tikrąjį adresą. Jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Šiuolaikinės naršyklės blokuoja daugumą pavojingų svetainių, bet nė viena neapsaugos 100 %.

Monitorius yra tai, į ką žiūrite visas darbo valandas. Tinkamas monitorius mažina akių nuovargį, didina produktyvumą ir gali tarnauti 5–8 metus be pakeitimo.

IPS, VA ar TN – kokia matrica tinka

IPS (In-Plane Switching) – geriausias spalvų tikslumas ir platūs žiūrėjimo kampai. Tinka raštinės darbui, turinio kūrimui ir bendram naudojimui. VA – geresnis kontrastas ir gilesni juodi tonai, tinka filmams ir žaidimams tamsesnėje aplinkoje. TN – greičiausias atsako laikas, bet blogiausi žiūrėjimo kampai. Dažniausiai pigiausias variantas.

Dydis ir raiška

24 colių su Full HD (1920×1080) – universalus pasirinkimas. 27 colių – patogus, bet tada rinkitės bent QHD (2560×1440), nes Full HD ant 27 colių jau matosi pikseliai. Ultrawide (34 colių, 3440×1440) puikiai tinka multitasking – vienu metu matote du langus be papildomo monitoriaus.

Atnaujinimo dažnis

60 Hz pakanka raštinės darbui. 75 Hz jau pastebimas skirtumas slenkant tekstą. 144 Hz ir aukščiau – žaidimams ir greito judesio turiniui. Svarbu: aukštesnis dažnis reikalauja ir galingesnės vaizdo plokštės.

Jungtys ir USB-C

HDMI ir DisplayPort yra standartinės jungtys. Jei nešiojamasis kompiuteris palaiko USB-C su DisplayPort – ieškokite monitoriaus su USB-C įėjimu ir Power Delivery. Vienas kabelis perduos vaizdą ir maitins kompiuterį – mažiau laidų ant stalo.

Praktiškas pasirinkimo sąrašas

• Nuspręskite dydį pagal darbo atstumą (50–70 cm → 24–27 colių)
• Rinkitės IPS, jei dirbate su spalvomis ar tekstu
• QHD arba geriau, jei monitorius ≥27 colių
• Patikrinkite, ar jūsų kompiuteris palaiko reikiamą raišką ir dažnį
• Palyginkite variantus – mūsų patarėjas padės

USB-C jungtis atrodo vienodai, bet jos galimybės gali kardinaliai skirtis. Vienas USB-C kabelis gali tik krauti telefoną, kitas – perduoti 4K vaizdą į monitorių ir maitinti nešiojamąjį kompiuterį vienu metu.

Forma ir protokolai – ne tas pats

USB-C yra tik jungties forma (fizinis standartas). Per ją gali veikti skirtingi protokolai: USB 2.0 (480 Mb/s), USB 3.2 Gen 1 (5 Gb/s), USB 3.2 Gen 2 (10 Gb/s), Thunderbolt 4 (40 Gb/s) arba USB4 (iki 80 Gb/s). Pirkdami kabelį ar adapterį, žiūrėkite ne į jungtį, o į palaikomą protokolą.

DisplayPort per USB-C

Jei norite prijungti monitorių per USB-C, kompiuterio jungtis turi palaikyti DisplayPort Alt Mode arba Thunderbolt. Paprastas USB-C to HDMI adapteris neveiks, jei kompiuterio USB-C neperduoda vaizdo signalo. Gamintojo specifikacijose ieškokite žymos „DP Alt Mode” arba Thunderbolt ikonos (žaibo simbolis).

Maitinimas: USB Power Delivery

USB PD leidžia per USB-C maitinti nešiojamuosius kompiuterius iki 240 W. Bet ne kiekvienas USB-C palaiko PD. Svarbiausi skaičiai: 45 W pakanka lengvam ultrabook, 65 W – vidutiniam nešiojamajam, 100 W ir daugiau – galingiems darbo kompiuteriams. Kabelis irgi turi palaikyti reikiamą galią – pigūs kabeliai dažnai riboja iki 60 W.

Ką patikrinti prieš perkant

• Kokį USB standartą palaiko kompiuterio jungtis (žr. specifikacijas arba BIOS)
• Ar jungtis perduoda vaizdo signalą (DP Alt Mode / Thunderbolt)
• Kokia maksimali maitinimo galia per USB PD
• Ar kabelis palaiko reikiamą duomenų greitį ir galią
• Rinkitės sertifikuotus kabelius su USB-IF ženklu
• Monitoriaus pasirinkimui – mūsų patarėjas padės

Pelė yra vienas dažniausiai naudojamų prietaisų prie kompiuterio. Netinkama pelė gali sukelti riešo diskomfortą jau po kelių valandų darbo, o tinkama – iš esmės pagerinti darbo tempą.

Forma ir dydis – svarbiau nei DPI

Gamintojai mėgsta reklamuoti aukštą DPI reikšmę, bet daugumai darbų 800–1600 DPI visiškai pakanka. Daug svarbiau – ar pelė tinka jūsų rankos dydžiui ir griebimo stiliui. Yra trys pagrindiniai griebimo būdai: delnu (palm), pirštų galais (fingertip) ir nagais (claw). Kiekvienam tinka skirtinga forma.

Laidinė ar belaidė

Šiuolaikinės belaidės pelės su 2,4 GHz imtuvu praktiškai neturi vėlinimo. Bluetooth variantas tinka kelionėms (nereikia imtuvo), bet gali turėti šiek tiek didesnį vėlinimą. Laidinė pelė niekada neišsikraus – tai vis dar geras pasirinkimas, jei nenorite rūpintis baterija.

Ergonomika ilgam darbui

Jei dirbate daugiau nei 4 valandas per dieną prie kompiuterio, vertėtų apsvarstyti ergonomišką pelę su natūralesniu rankos kampu. Vertikalios pelės sumažina riešo sukimo kampą. Tačiau joms reikia 1–2 savaičių priprasti.

Papildomi mygtukai

Du šoniniai mygtukai (pirmyn/atgal naršyklėje) yra standartinė ir naudinga funkcija. Daugiau mygtukų praverčia, jei dirbate su grafikos ar montažo programomis – galite priskirti dažniausius veiksmus. Kasdieniam darbui papildomų mygtukų perteklius trukdo.

Praktiškas pasirinkimo sąrašas

• Išmatuokite rankos ilgį (nuo riešo iki vidurinio piršto galo)
• Nustatykite griebimo stilių
• Nuspręskite: laidinė, USB imtuvas ar Bluetooth
• Patikrinkite svorį – lengvesnė (<90 g) tinka greitam darbui, sunkesnė – tiksliam
• Palyginkite variantus – mūsų patarėjas padės

Daugelis pirkėjų renkasi nešiojamąjį kompiuterį pagal procesoriaus pavadinimą arba kainą. Tačiau svarbiausi klausimai turėtų būti kiti: ką darysite šiuo kompiuteriu ir kur jį naudosite?

Kodėl darbai svarbiau nei specifikacijos

Procesoriaus branduolių skaičius ar RAM dydis atskirai mažai ką pasako. i5 su 16 GB RAM puikiai tinka raštinės darbams ir vaizdo konferencijoms, bet neištrauks profesionalaus vaizdo montažo. Kita vertus, i9 su 32 GB RAM bus piniginės nuostolis, jei kompiuteriu tik naršote ir rašote laiškus.

Trys klausimai prieš perkant

1. Kokie pagrindiniai darbai? Raštinės programos, naršymas, vaizdo/garso apdorojimas, programavimas, žaidimai – kiekvienam reikia skirtingų resursų.
2. Kur naudosite? Jei dažnai keliaujate, svoris ir baterijos laikas svarbiau nei didelis ekranas. Jei kompiuteris stovės ant stalo – rinkitės didesnę ekrano įstrižainę.
3. Koks biudžetas? Paprastai 500–800 € užtenka daugumai raštinės darbų, 800–1200 € – kūrybiniams darbams, virš 1200 € – specializuotoms profesinėms užduotims ar žaidimams.

Ekranas ir ergonomika

IPS ekranai su bent 300 nitų ryškumu tinka dirbti prie lango. Jei su tekstu dirbate visą dieną, rinkitės bent 14 colių ir Full HD (1920×1080) raišką – akys pavargs mažiau. Klaviatūra su 1,5 mm eiga patogesnė nei plonesni variantai, ypač ilgam rašymui.

SSD ir RAM – kas tikrai svarbu

SSD diskas yra būtinas – jis paleidžia sistemą per sekundes ir pagreitina visas programas. 256 GB pakanka minimaliai, bet 512 GB suteikia laisvės. RAM: 8 GB yra absoliutus minimumas, 16 GB – patogus standartas. Viena svarbi detalė: daugelyje nešiojamųjų RAM yra prilituota ir jos nepridėsite vėliau.

Praktiškas pasirinkimo sąrašas

• Apibrėžkite 3 dažniausius darbus
• Nuspręskite: ar nešite kiekvieną dieną?
• Pasitikrinkite, ar reikia diskretinės vaizdo plokštės
• Numatykite biudžetą ir palikite 10 % atsargai (dėklui, pelei)
• Palyginkite bent 3 variantus – mūsų patarėjas padės